smaigtas

smaĩgtas sm. (2) Rtr, NdŽ žr. smaigtis: 1. Visos [vaismedžių] šakos ramstomos smaigtais P.Cvir. 2. Tavi (apynėlį) smaigteliais apsmaigė, muni rūteliums apkaišė LTR(Vdk). 3. Pylimas išklojamas velėnomis, prikaltomis kiekviena keturiais smaigtais VĮ. 4. Vinys išmuštos iš užpakalio smaigtu, pridėtu prie vinių galų rš. 5. didelis peilis: Italų sicilijietis įkaušęs tuoj imas pyktis ir dicinu (smaigtu) švaistytis Vaižg. 6. strėlė: ^ Svarbų paukštį dviem smaigtẽliais šauna SkrT.